Dažnai vyrauja nuomonė, kad studijuojantys ekonomikos ar vadybos mokslus, kremta tik sausą teoriją, o visa jų praktika susideda iš matematikos ir statistikos uždavinių sprendimų. Tačiau, juk kai studijų objektas yra tarptautiniai pardavimai, tarptautinės derybos, tarptautinio verslo subtilybės, reikia ir gerų kultūrinių, socialinių ir psichologinių įgūdžių, kadangi vyksta tarpkultūriniai dialogai. Vienos Vilniaus aukštosios mokyklos studentas Tomas įsitikinęs, kad mūsų šalyje įgytos ekonomikos disciplinos žinios yra labai kokybiškos, tačiau studijų programų sudarytojams, praktikos ir teorijos užsiėmimų paskirstytojams yra kur pasitemti. Programos turėtų būti praturtintos, nes labai dažnai pasitaiko, kad baigę vadybą, ekonomiką ir pavyzdžiui tarptautinį versla asmenys į rinką išeina baigę bene tas pačias studijas, tačiau diplome įrašas skiriasi.
Tomo svajonė tapti verslininku, savo studijomis jis patenkintas ir verslo subtilybes jau dabar išmano neblogai, kadangi su bendrakursiais valdo kelis startuolių projektus. Tačiau jo tikslas yra išeiti į plačiasias rinkas, todėl jo pasirinkta magistro studijų disciplina yra tarptautinis verslas. Iš esmės Tomo lūkesčiai šioje studijų programoje pasiteisina, tačiau yra šis bei tas, ko jis pasigenda. Magistro pakopos pirmajame kurse jaunuolis pagal mainus savaitei išvyko į vieną Šveicarijos aukštąją mokyklą, pastudijuoti ir pasipraktikuoti kartu su tokios pačios studijų programos studentais. Jaunuolis buvo sužavėtas, kad tarptautinio verslo subilybes bandantys suvokti studentai turi mokytis tokius dalykus kaip psichologiją, socialinės medijos disciplinas, sociologijos disciplinas, skirtingų regionų kultūrą nagrinėjančius mokslus. Ir tai nėra pasirenkamieji ar laisvieji dalykai. Priešingai, tai privalomos disciplinos, kadangi tikima, kad į tarptautinę rinką žengiantis verslininkas, siekiantis vykdyti didelio masto tarptautinius sandorius, privalo būti visapusiškai išprusęs ir sugebėti puikiai vystyti derybas bei tarpkultūrinį dialogą su kitų regionų verslo pasaulio atstovais. Žinoma, Tomo gimtosios šalies universitete taip pat mokoma minėtų disciplinų, bet čia daugiau pateikiami pagrindai, bendras suvokimas. Jaunuolis įsitikinęs, kad jo unversitetas turi labiau pasitemti ir imti pavyzdį iš vakarieškų valstybių, kadangi Lietuvos jaunimas jau ir taip pasižymi aukštais rezultatais, tačiau yra priverstas mokytis pagal senamadiškus metodus. Jeigu būtų įsileista daugiau vakarietiško modelio, neabejotinai, studijų programoje studijuojantieji rezultatais lenktų ir pačios Šveicarijos studentus.
Kažkam gali pasirodyti keista, kodėl būsimas ekonomistas ar verslininkas taip trokšta išmokti tos kultūros, psichologijos ar sociologijos subtilybių. Atsakymas paprastas. Juk kai vyksta tarptautiniai pardavimai, neišvengiamai susiduriama su įvairiausiais stereotipais. Pavyzdžiui, vieni sako, kad kuriant sandorius su Japonais, reikia būti ypač santūriems ir elgtis pagal jų taisykles, su rusais reikia pakelti taurelę, su amerikiečiais pakalbėti apie amerikietišką futbolą ir panašiai. Tai kultūrinės smulkmenos, tačiau bendradarbiaujant turinčios didelę prasmę. Argi tai nepaaiškina Tomo lūkesčių?