Pagaliau pasibaigusios vasaros statybos privertė sunerimti: kieme visur mėtosi skalda, žvyras. Tiek daug įvairių atliekų, ir niekas nežino, kur jas toliau dabar dėti. Tad tenka apie tai gerai pamąstyti ir nuspręsti, kaip veikti jau dabar… Nutarėme, kad skalda gali būti išvežta tolyn už sodo, o didesni gabalai turės būti išvežti į mokamą tokių atliekų supirkimo aikštelę. Juk visgi kažkaip norisi susitvarkyti kiemą, kad būtų galima jame ir toliau gyventi. Iš kur tos visos birios medžiagos?
Kas liko maišant betoną
Kadangi reikėjo išbetonuoti kūną, tai ir šiek tiek tų atliekų atsirado. Buvo maišomas betonas, ir jį maišant atsirado tokios atliekos. Visa tai susiveda į viena – jeigu nori, kad neliktų jokių atliekų, jokios skaldos ar kitų birių medžiagų, turi kone samdyti profesionalius statybininkus, jie gal ir padarys taip, kad viskas būtų tvarkingiau. Bet, aišku, už skaldos ir šiukšlių išvežimą jiems irgi turėsi sumokėti. Juo labiau, kad čia nėra tokia skalda, kuri būtų savaime vertinga. Tikrai yra pardavinėjamos birios medžiagos, kurias žmonės perka ir naudoja statybose, bet jos nepanašios į tas, kurias turime čia.
Iškrausčius senus ūkinius pastatus
Taip pat labai daug tokių nereikalingų medžiagų buvo rasta iškrausčius senus ūkinius pastatus. Jų čia buvo net keturi. Visi turėjo rūsį, kiekviename rūsyje galėjai rasti krūvas dalykų. Buvo labai netvarkinga, matėsi, kad kažkas tiesiog atsidarydavo duris ir mesdavo viską į vidų. Dėl to net praeiti neįmanoma atrodė. Taip pat dar buvo ir kitoks ūkinis pastatas – vištidė vadinamoji. Čia irgi visokiausio plauko atliekų, tarp jų ir senų blokelių, neaišku kaip kažkas ten taip aukštai viską sumetė. Matyt, irgi kaupė galvojant, kad vieną gražią dieną visko prireiks, o kol kas gaila išmesti. Taigi, iškrausčius tokius senus ūkinius pastatus buvo galima tikėtis, kad dabar viskas atrodys kur kas švariau ir aiškiau.
Sugriovus vieną namelį
Na o daugiausiai tokio tipo birių medžiagų ir atliekų atsirado ten, kur buvo sugriautas senas namelis. Jis stovėjo su savo baisiomis mūrinėmis sienomis ir visi kalbėjo, kad jis jau ten tuščias pusantrų metų. Anksčiau ten gyveno kažkoks žmogus, bet dabar ten jau jo nebėra, jis kažkur išėjo ir negrįžo. Šiaip ar taip, jis buvo ant mūsų kiemo, mūsų teritorijoje. Dėl to ir nusprendėme, kad reikės pabandyti viską sutvarkyti.